Plačiau apie suskystintas naftos dujas ir jų naudojimo paskirtį

17-01-2024  

Postui.jpg

Pastaruoju laikotarpiu žiniasklaidoje ir socialinėje medijoje aktyviai diskutuojama apie vieną iš energijos produktų – suskystintas naftos dujas – bei jų apmokestinimą akcizu. Nuo Naujųjų įsigaliojusį pokytį visuomenė, tarp jų ir verslininkai, pasitiko su pasipiktinimo banga. Norime papasakoti plačiau apie suskystintas naftos dujas, jų naudojimo paskirtį ir kuriuos vartotojus labiausiai palies mokestiniai pakeitimai.

AB „ORLEN Lietuva“ valdoma naftos perdirbimo produktų gamykla, be šviesiųjų naftos produktų (benzino, dyzelino), gamybos proceso metu pagamina ir transporto srityje naudojamas automobilines suskystintas naftos dujas bei suskystintas angliavandenilines dujas buitiniams ir komunaliniams poreikiams. Abiejų šių produktų pagrindiniai komponentai yra dujos: propanas ir butanas, panaši produktų kompozicija bei toks pat abiem atvejais naudojamas produkto sutrumpintas pavadinimas – SND. Skiriasi produktų naudojimo paskirtis: automobilinės SND naudojamos transportui, o buitiniams ir komunaliniams poreikiams skirtos SND naudojamos šildymui, maisto ruošai, taip pat maisto pramonėje, viešojo maitinimo versle. 

SND buitiniams ir komunaliniams poreikiams iki šių metų galiojo akcizų lengvata. Nuo 2024 m. sausio 1 dienos buvo įvestas itin ženklus pokytis – šiai degalų rūšiai pritaikytas 304 eurų už toną siekiantis akcizo dydis. Labiausiai šį pokytį pajus buitiniai vartotojai, suskystintas naftos dujas įsigyjantys dujų balionuose (vieno baliono kaina išaugs ~8 EUR), taip pat kai kurių miestų daugiabučių gyventojai, kuriems suskystintos naftos dujos tiekiamos vamzdynu maisto ruošimui arba šios dujos deginamos šilumos tinkluose daugiabučių šildymui.

SND yra pigi alternatyva kitiems energijos šaltiniams. Dažnai šias dujas degina vartotojai, kurie neturi galimybės pasirinkti kito energijos šaltinio (gamtinių dujų, elektros) arba šios alternatyvos yra labai brangios. Pavyzdžiui, ne visuose miestuose ir, tuo labiau, kaimo vietovėse yra išvystyta gamtinių dujų, kaip alternatyvos suskystintoms naftos dujoms, tiekimo infrastruktūra.

Pasaulyje suskystintos naftos dujos yra laikomos vienu iš švariausių ir draugiškiausių gamtai (aplinkai) energetikos produktų. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos jos laikomos alternatyviaisiais degalais tiek pagal direktyvą 2014/94, tiek ir pagal jį keičiantį reglamentą 2023/1804. SND palčiai naudojamos tiek buityje, tiek gamyboje ir pramonėje. SND naudojant maisto gamybai, šildymui ir/ar gamybos procesuose, dauguma Europos šalių netaiko akcizo mokesčio, arba taikomas tik minimalus. Tokiu būdu siekiama skatinti vartotojus, naudoti šį energijos produktą, vietoje taršesnių – anglies, durpių, lignito, mažasierio mazuto ir kt.

Vienintelė suskystintų naftos dujų gamintoja Lietuvoje yra AB „ORLEN Lietuva“. Bendrovė padengia apie 80 proc. Lietuvos vartotojų SND poreikio, kita dalis į Lietuvą importuojama. Galutinis 2023 m. Lietuvoje sunaudotų suskystintų naftos dujų kiekis dar nėra tikslus, preliminariai per 10 praėjusių metų mėnesių Lietuvoje sunaudota ~127 kt. SND. 2022 m. šio produkto suvartojimas sudarė 133,5 kt. Nors Valstybės duomenų agentūra neišskiria duomenų pagal vartojimo paskirtį, skaičiuojame, kad buities ir komunalinėms reikmėms suvartojama apie 50–60 kt. per metus, o tai sudaro ~45 proc. viso Lietuvoje suvartojamo SND kiekio. Likusioji – maždaug 55 proc. SND dalis – patenka į transporto sektorių. 

Akcizo suskystintoms naftos dujoms pokyčiai, tikslu mažinti iškastinio kuro patrauklumą vartotojui, įgyvendina žaliąjį kursą. Taip pat viena iš priežasčių įvardintas ir nuo karo Ukrainoje pradžios išaugęs šių dujų importas iš Rusijos Federacijos. Šis produktas įtrauktas į 12-ąjį Europos Sąjungos sankcijų paketą. Tačiau suskystintoms naftos dujoms buitiniam ir komunaliniam vartojimui įvestas akcizas aktualus visam SND sunaudojimui, neatsižvelgiant į produkto kilmę, tad jis liečia ir Lietuvoje gaminas SND. Lieka atviras klausimas sprendimo priėmėjams ar, siekiant mažinti importą, nebūtų tikslingiau taikyti importo mokesčius arba sankcionuoti produktą netaikant prisitaikymo laikotarpio, kaip Lietuva pasielgė su gamtinėmis dujomis.
 
ORLEN Lietuva inf.
 
 

 
 
 

ORLEN Grupės prekiniai ženklai


Błąd wewnątrz kontrolki: The remote server returned an error: (404) Not Found.line:103